Karvoneno formulė yra skaičiavimo metodas, kurį 1957 metais sukūrė suomių sporto fiziologas Martti Karvonenas. Ji naudojama fizinio krūvio intensyvumui nustatyti ir treniruotėms planuoti. Formulė apskaičiuoja pulso rezervą, t. y. maksimalaus pulso ir pulso ramybės būsenoje skirtumą, o tikslinis pulsas išreiškiamas pulso rezervo procentais. Taip skaičiuojant atsižvelgiama į jūsų individualų fizinio pasirengimo lygį.
Norėdami naudotis skaičiuokle, turite žinoti savo maksimalų pulsą ir pulsą ramybės būsenoje. Jei nežinote savo maksimalaus pulso, galite jį nustatyti su maksimalaus pulso skaičiuokle.
Pulsą ramybės būsenoje galite išmatuoti, pavyzdžiui, 15 sekundžių skaičiuodami širdies dūžius ramybės būsenoje ir pirštų galiukais lengvai čiuopdami pulsą ant riešo arba kaklo. Dūžių skaičių padauginkite iš keturių ir gausite pulsą ramybės būsenoje dūžiais per minutę. Daugumos suaugusiųjų pulsas ramybės būsenoje yra 60–100 dūžių per minutę, gerai treniruotų žmonių dažnai mažesnis.
Karvoneno formulė:
Pavyzdys: jei maksimalus pulsas yra 190, pulsas ramybės būsenoje 60, o treniruotės intensyvumas 60 %, tikslinis pulsas yra (190 − 60) × 0,6 + 60 = 138.
Karvoneno formulė ypač tinka sveikatinamojo fizinio aktyvumo intensyvumui įvertinti. Ištvermės treniruočių pulso zonas ir aerobinio bei anaerobinio slenksčio įvertį gausite su pulso zonų skaičiuokle.
|
Mažas intensyvumas
|
|
Vidutinis intensyvumas
|
|
Didelis intensyvumas
|
|
Maksimalus intensyvumas
|
Būkite fiziškai aktyvūs vidutiniu intensyvumu ne mažiau kaip 150 minučių per savaitę.
ARBA
Būkite fiziškai aktyvūs dideliu intensyvumu ne mažiau kaip 75 minutes per savaitę.
Taip pat galite derinti vidutinio ir didelio intensyvumo fizinį aktyvumą.
Paskelbta: 14.10.2026
Atnaujinta: 14.10.2026
Tekstas yra išverstas pasitelkiant dirbtinį intelektą iš originalaus teksto suomių kalba.
Lassi Honkanen
fizioterapeutas
Ignaszewski, M., Lau, B., Wong, S. & Isserow, S. 2017. The science of exercise prescription: Martti Karvonen and his contributions. British Columbia Medical Journal. https://bcmj.org/articles/science-exercise-prescription-martti-karvonen-and-his-contributions
Karvonen, M. J., Kentala, E. & Mustala, O. 1957. The effects of training on heart rate; a longitudinal study. Annales Medicinae Experimentalis et Biologiae Fenniae, 35(3), 307–315.
Garber, C. E., Blissmer, B., Deschenes, M. R., Franklin, B. A., Lamonte, M. J., Lee, I.-M., Nieman, D. C. & Swain, D. P. 2011. Quantity and quality of exercise for developing and maintaining cardiorespiratory, musculoskeletal, and neuromotor fitness in apparently healthy adults: guidance for prescribing exercise. Medicine and Science in Sports and Exercise, 43(7), 1334–1359. https://doi.org/10.1249/MSS.0b013e318213fefb
World Health Organization. 2020. WHO guidelines on physical activity and sedentary behaviour. Geneva: World Health Organization. https://www.who.int/publications/i/item/9789240015128